Atostogos su vaiku

I dalis. Kelionė

Šiemet mūsų mažylei suėjo metukai, tad nusprendėm, kad šią vasarą leisim sau kur nors dažniau išvažiuoti. Labai bijojau ilgų kelionių, nes mažoji jau vasaros pradžioje vežimėlyje nenorėdavau ilgiau kaip 20 min. pasėdėti, o kur jau pusantros valandos išsėdės... Tačiau ryžomės. Pirmiausia nusprendėm, kad taikysim važiuoti pogulio metu – ramu bus kokias 40–50 min. Kai pabusdavo, sustodavom visi kojas pramankštinti. Tarpinėms stotelėms skirdavom kokias 30–40 min. Per tą laiką ir mes, suaugusieji, prasimankštindavom, ir mažylei duodavom ko nors užkąsti ir pavaikštinėti. 

Kalbinam Anykščių antytes

 

Tikruoju iššūkiu tapdavo likusioji kelionės dalis. Prisigaudžiau internete įvairių idėjų ir kai kurias pritaikėm patys. Štai kelios gudrybės, kurios mums padėdavo bent kelioms minutėms:

1. Duoti užkandukų ir atsigerti (dažniausiai taip ir prasidėdavo mūsų kelionė).

2. Duoti žaisliukų.

3. Leisti atsisegti ir nusiauti batukus.

4. Pūsti balioną ir jį duoti vaikui (galimas variantas – paleisti mašinoj, kad išeitų oras, tik mūsų vairuotojui tai nelabai patiko:).

5. Dainuoti kartu su radiju arba mėgstamas vaikiškas daineles.

6. Žaisti žaidimą „Ku kū“.

7. Ir paskutinis mūsų (slaptasis) ginklas – planšetinis kompiuteris su filmuku „Maša ir lokys“. Pasilikdavom paskutinei kelionės daliai, kai jau viskas labai labai blogai. Realiai mūsų merginai užtekdavo kokioms 20 min.

Ilgų kelionių nebuvo daug – tik 3, tačiau kaitra namuose mus išgindavo iš namų nakvoti pas senelius, todėl kokį mėnesį, atrodo, gyvenom tarsi „ant lagaminų“ – tik spėk persikrauti krepšius.

(bus daugiau)

Laikas sau, kai liekam dviese

 

Dar prieš tapdama mama skaitydavau įvairius straipsnius, kad sulaukus vaikelio labai svarbu rasti laiko sau ir vyrui. Vis galvojau, kaip čia šitų dalykų nepamiršti... Nepamiršau, tik tų laisvų akimirkų taip nedaug, tad reikia labai kruopščiai apgalvoti, kaip jas išnaudoti.

Jei ir manęs nepriveikia nuovargis, mažosios pogulio metu nusprendžiau prisiminti senus pomėgius. Pomėgis Nr. 1 – knygų skaitymas. Ir tikrai, taip seniai su pasimėgavimu skaičiau grožinę literatūrą. Netgi nusprendžiau, kad nupūsiu dulkes nuo mokykloje skaitytų knygų ir į jas pažiūrėsiu jau kitomis akimis. 

Pomėgis Nr. 2 – rankdarbiai. Kai laiko nedaug (mano mažoji dieną pamiega 2 kartus tik po kokias 40 min.), patogu išsitraukti virbalus arba vąšelį. Prisipažinsiu, visad labiau patikdavo nerti. Supratau, kad ir dabar mieliau narplinėju kokią servetėlę nei megztinį.

Internete raštų ir schemų – galybės. Patiko http://mudubudu.lt/nerimas_vaseliu, norintiems prisiminti ženklus http://www.rankdarbiunamai.lt/2012/01/nerimo-zenklai-pavyzdziai/

Jau seniai kirbėjo mintis, kad reikia imtis kokio nors sporto. Ir prieš nėštumą truputį tingėdama, bet nueidavau ir į sporto salę, ir į darbą pėsčiomis keliaudavau. Deja, „atostogaujant“ sunku surasti ir motyvacijos, ir laiko, ir energijos. Tačiau kažkurią dieną perskaičiau, kad norint ką nors pakeisti, iš pradžių užtenka pokyčiams skirti bent 1 minutę. Kol kas sportui skiriu tą simbolinę minutę, bet vis jau pradžia. Kasdien pradėjau daryti jogos saulės pasveikinimo pratimus. Tik paaiškėjo, kad tuos pratimus atliekam dviese: kai mama pasilenkia, mažoji rankutėmis tapšnoja galvą; kai mama bando išlaužti apverstą V raidę, mažoji lenda po mama. Taip abi besijuokdamos ir pasveikinam naują dieną. :)

Rekomenduoju norintiems išmokti pasveikinti saulę:

https://www.youtube.com/watch?v=pdQvjPAS4SM

http://www.artofliving.org/lt-lt/surja-namaskar-saul%C4%97s-pasveikinimas

Vasara – nėra kada „mirkti“ internetuos. Nelabai yra kada net daiktus persipakuoti. :)
Yra idėjų, tik nėra kada prisėsti ir mintis nuosekliai sudėti.