Dar prieš tapdama mama skaitydavau įvairius
straipsnius, kad sulaukus vaikelio labai svarbu rasti laiko sau ir vyrui. Vis
galvojau, kaip čia šitų dalykų nepamiršti... Nepamiršau, tik tų laisvų akimirkų
taip nedaug, tad reikia labai kruopščiai apgalvoti, kaip jas išnaudoti.
Jei ir manęs nepriveikia nuovargis, mažosios pogulio
metu nusprendžiau prisiminti senus pomėgius. Pomėgis Nr. 1 – knygų skaitymas.
Ir tikrai, taip seniai su pasimėgavimu skaičiau grožinę literatūrą. Netgi nusprendžiau,
kad nupūsiu dulkes nuo mokykloje skaitytų knygų ir į jas pažiūrėsiu jau kitomis
akimis.
Pomėgis Nr. 2 – rankdarbiai. Kai laiko nedaug (mano
mažoji dieną pamiega 2 kartus tik po kokias 40 min.), patogu išsitraukti
virbalus arba vąšelį. Prisipažinsiu, visad labiau patikdavo nerti. Supratau,
kad ir dabar mieliau narplinėju kokią servetėlę nei megztinį.
Internete raštų ir schemų – galybės. Patiko http://mudubudu.lt/nerimas_vaseliu, norintiems prisiminti ženklus http://www.rankdarbiunamai.lt/2012/01/nerimo-zenklai-pavyzdziai/
Jau seniai kirbėjo mintis, kad reikia imtis kokio
nors sporto. Ir prieš nėštumą truputį tingėdama, bet nueidavau ir į sporto
salę, ir į darbą pėsčiomis keliaudavau. Deja, „atostogaujant“ sunku surasti ir
motyvacijos, ir laiko, ir energijos. Tačiau kažkurią dieną perskaičiau, kad
norint ką nors pakeisti, iš pradžių užtenka pokyčiams skirti bent 1 minutę. Kol
kas sportui skiriu tą simbolinę minutę, bet vis jau pradžia. Kasdien pradėjau
daryti jogos saulės pasveikinimo pratimus. Tik paaiškėjo, kad tuos pratimus
atliekam dviese: kai mama pasilenkia, mažoji rankutėmis tapšnoja galvą; kai
mama bando išlaužti apverstą V raidę, mažoji lenda po mama. Taip abi besijuokdamos
ir pasveikinam naują dieną. :)
Rekomenduoju norintiems išmokti pasveikinti saulę:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą