Atostogos su vaiku

I dalis. Kelionė

Šiemet mūsų mažylei suėjo metukai, tad nusprendėm, kad šią vasarą leisim sau kur nors dažniau išvažiuoti. Labai bijojau ilgų kelionių, nes mažoji jau vasaros pradžioje vežimėlyje nenorėdavau ilgiau kaip 20 min. pasėdėti, o kur jau pusantros valandos išsėdės... Tačiau ryžomės. Pirmiausia nusprendėm, kad taikysim važiuoti pogulio metu – ramu bus kokias 40–50 min. Kai pabusdavo, sustodavom visi kojas pramankštinti. Tarpinėms stotelėms skirdavom kokias 30–40 min. Per tą laiką ir mes, suaugusieji, prasimankštindavom, ir mažylei duodavom ko nors užkąsti ir pavaikštinėti. 

Kalbinam Anykščių antytes

 

Tikruoju iššūkiu tapdavo likusioji kelionės dalis. Prisigaudžiau internete įvairių idėjų ir kai kurias pritaikėm patys. Štai kelios gudrybės, kurios mums padėdavo bent kelioms minutėms:

1. Duoti užkandukų ir atsigerti (dažniausiai taip ir prasidėdavo mūsų kelionė).

2. Duoti žaisliukų.

3. Leisti atsisegti ir nusiauti batukus.

4. Pūsti balioną ir jį duoti vaikui (galimas variantas – paleisti mašinoj, kad išeitų oras, tik mūsų vairuotojui tai nelabai patiko:).

5. Dainuoti kartu su radiju arba mėgstamas vaikiškas daineles.

6. Žaisti žaidimą „Ku kū“.

7. Ir paskutinis mūsų (slaptasis) ginklas – planšetinis kompiuteris su filmuku „Maša ir lokys“. Pasilikdavom paskutinei kelionės daliai, kai jau viskas labai labai blogai. Realiai mūsų merginai užtekdavo kokioms 20 min.

Ilgų kelionių nebuvo daug – tik 3, tačiau kaitra namuose mus išgindavo iš namų nakvoti pas senelius, todėl kokį mėnesį, atrodo, gyvenom tarsi „ant lagaminų“ – tik spėk persikrauti krepšius.

(bus daugiau)