Šitas tekstas „radosi“ kaip atsakas paskelbtam čia http://seimairnamai.eu/moteru-su-iskreiptomis-vertybemis-karta/.
Prisipažinsiu, kad prieš metus jį skaičiau ir idėjoms pritariau, bet... Bet
vaikai auga ir matau, kaip kinta jų poreikiai (na gerai, turiu tik vieną, bet
išvados apibendrintos:).
Vaikščiodama su savo dvimetuke supratau, kad mama vaikui
pati reikalingiausia iki tol, kol šis sėdi vežime. O paskui mamai baigiasi
kantrybė ir idėjos, kaip kiekvieną dieną padaryti įdomią. O jei rimtai, tai
pasikeičia vaiko poreikiai – matau, kaip mano dukrelei reikia kitų vaikų,
lakstynių-gaudynių, žaidimo kamuoliu ir skanėstų kaulinimo. Ir supratau, kad
darželis reikalingas ne tik mamoms, kad šios atsipūstų ar keliautų į darbus,
bet ir vaikams, kad jie patirtų
naujų įspūdžių, susirastų draugų, pažaistų su kitais žaislais. Juk dabar ne
sovietmetis ir galim rinktis darželius bei ugdymo metodikas. O mamos tuo tarpu
lai dirba mėgstamus darbus. Tada jos bus pasitikinčios savimi, įdomios savo
vyrams ir vaikams. Yra toks posakis: happy wife – happy life. Galim perfrazuot:
laiminga mama – laimingi namai. Ir aš tikiu, kad vyras mane išsirinko ne todėl,
kad moku lyginti marškinius ir gaminti valgį. Jis ir pats tai moka. O blynų
pusryčiams galima iškepti savaitgaliais, paskui su šeimyna keliauti piknikauti
ar pas senelius, o vakare pasižiūrėti visiems įdomų filmuką (ar kitokią programą
susigalvoti – pagal poreikius).
Taigi aš jau laukiu, kada mano viesuliukas iškeliaus
į darželį, o aš galėsiu imtis man įdomios veiklos. Ir taip, aš lyginu vyrui
marškinius ir gaminu šeimai valgyti. Ir dabar einu ieškoti čirvinių blynų recepto,
nes rytoj – šeštadienis. :)
