II dalis. Mamoms atostogų nebūna
Viskas prasidėjo dar planavimu: tėtis tiesiog
svajojo, kaip bus smagu susitikti su draugais, pavakaroti; mama – kaip
suplanuoti pačią kelionę, kad nereikėtų važiuoti su „sirena“, ką įsidėti, ką virti
vaikui, ką valgyti patiems, kur ir kaip migdyti mažylę, ar galiu pasiimti kokio
nors alkoholio pavakarojimui...?!
 |
| 2011 m. savaitės kelionė į Rodo salą |
 |
| 2015 m. 5 dienų kelionė į Ginučius |
Tada kitas etapas – daiktų pakavimas. Kiek reikės
drabužių vaikui, sau, vyrui; kokio maisto įsidėti, kokius virtuvės rankandus
pasiimti; ar reikės vežimėlio, kelioninės lovelės, čiužinio... ... ... ... Mažiausiai
savaitę prieš kelionę vakarais sunku užmigti. Kai su vyru keliaudavom,
užtekdavo rankinio bagažo net ir savaitei į užsienio šalį. Dabar gi –
nesibaigianti daiktų jūra, kurią pabaigti pakuoti galiu tik prieš išeinant iš
namų, nes kai kurių daiktų reikia iki paskutinės minutės.
Apie kelionę jau rašiau – ramu būna kokias 40 min.,
paskui mama dirba linksmintoja, nes pasileidžia programa „mama, padaryk, kad
būtų gerai“.
Pasiekus kelionės tikslą prasideda tikrosios
atostogos. Dažniausiai – tėčiams. :) Nes mamos ir toliau gyvena režimu:
keliamės 7 ryto – verdam košę (dar prisideda lakstymas su ja iš paskos, nes
aplinkui tiek visko įdomaus, tai negi sėdės mažieji ir ramiai valgys) – ieškom
pramogų – miegam pogulio – verdam kitą košę ir t.t., ir pan. Galima
rasti ir pliusų, tačiau tam reikia, kad kartu atostogautų didesnė kompanija
žmonių, galima ir su kitais (geriausia vyresniais) vaikais, nes tada atsiranda
viena kita auklė-pagalbininkė. Aišku, vis tiek akies kampu žiūrėjau, kas
vyksta, bet nereikėjo bent jau visą laiką paskui vaiką vaikštinėti.
Kad ir kaip ten bebūtų, aplinką
pakeisti gera. Gera susitikti senus draugus, gal net susipažinti su naujais.
Man tikrosios atostogos prasidėdavo vakare – kai vaikai užmigdyti, susėsdavom kelios
šeimos balkone ir šnekučiuodavomės kas su puodeliu arbatos, kas su vyno taure.
Visi turėjom panašaus amžiaus vaikučių, tad niekam nebūdavo keista, kad pusė
kompanijos 12 val. ramiai pradingdavo. Gal tik tėčiai ilgiau pasilikdavo
pasėdėti. ;)
