Kodėl atsiranda aktyvios ir verslios mamos

 

Kolkas esu ta mamytė, kuri namuose gano augantį vaikutį – motinystės „atostogose“. Mamos žino, kas tai per atostogos. Tačiau, kaip ten bebūtų, laisvo laiko lieka. Nedaug, bet kokiai nors maloniai veiklai valandžiukę per dieną sukrapštyti galima. Kad ir kol vaikutis miega pogulio miegelio. 

Nesant darbo rinkos daliai, atsiranda tokia nedidelė mamos izoliacija nuo pasaulio – draugių kasdien negaudysi, interneto forumų platybėse gyventi irgi nesinori, tad ateina laikas, kai savęs paklausi: „Tai ką darom?“ Manau, iš čia ir gimsta mamų savirealizacijos programos: kas randarbiauja, kas organizuoja, kitos pradeda verslauti ir pan. Studijų metais buvau nusprendusi, kad rašyti man nepatinka, bet dabar nusprendžiau šią „tiesą“ patikrinti iš naujo. Gal rašyti iš savo gyvenimo patiks labiau? Juo labiau, kad neįpareigoju savęs konkrečiomis temomis – rašysiu apie viską, todėl, galima sakyti, apie nieką. :)

Tad kaip ten su tom aktyviom mamom, savęs klausiu. Iš kur ir kodėl tokios atsiranda? Priėjau išvadą, kad dėl dviejų priežasčių. 1. Noras save realizuoti, plėtoti pomėgius. 2 . Finansinis aspektas. Prisimenu savo mamą, kuri santvarkų keitimosi laikas (apie 1990-uosius ir vėliau) irgi bandė įvairiom veiklom verstis: augino ir pardavinėjo braškes, siuvo sukneles (pavadinčiau jas a la suknelėm, nes panašiau buvo į spalvotus maišus...:), buvo namuose ir gyvulininkystės apraiškų: triušiai, vėliau nutrijos. Sakyčiau, tai irgi galima pavadinti mamų verslumo užuomazgom. Dabar mamos, neradusios sau/vaikui/šeimai tinkamos prekės ar kokybės, pradeda verslauti labai sėkmingai. Gali tai būti prekyba, pvz., norvegiškom sauskelnėm, angliškais drabužėliais ar amerikietiška buitine chemija. Kitos imasi kartu ir kūrybiškesnės veiklos: kuria drabužius vaikams, nėščiosioms, krūtimi maitinančioms mamytėms ir jais prekiauja. Visa tai kyla iš nepasitenkinimo esama situacija, kai nuėjus į parduotuvę ir pamačius vaikiškų drabužėlių kainas norisi apsisukti ant kulno ir eiti kuo toliau nuo tokių lentynų. Su sauskelnėm irgi visokios istorijos: tai netinka, o jei tinka, tai kaina irgi atitinkama... Taip ir gaudom, mes mamos, arba akcijas atrakcijas, arba ieškom interneto platybėse tinkamesnių variantų. O kas ieško, kaip žinia, tas ir randa. 

Man su tuo tikruoju verslumu nepakeliui. Filologė gi aš. Užtenka, kad šeimos biudžetą skaičiuoju. Bet iš to skaičiavimo tik neviltis kartais ima. Tada norisi prisijungti prie mamų rankdarbiautojų. Skiriu virbalus nuo vašelio, gerąsias ir išvikščiąsias akis irgi. Galiu savo mažajam ropliukui  ir pirštinytes, ir megztinuką numegzti, bet ar pavyktų su tokiais „gabumais“ dar ir kažką prie šeimos pajamų prisidurti, tai abejoju. Bet ką gali žinoti, gal po kurio laiko imsiu ir patapsiu rimta mezgėja...