Kokias knygas perskaičiau 2016 metais

Kai sugalvojau šitą įrašą, maniau, kad galėsiu išvardinti iiiiiiilgą sąrašą, bet užrašų knygelėje suskaičiavau tik 7 knygas... Reikės pasistengi, kad 2017-aisiais jis būtų bent kiek ilgesnis. :) Trumpai apie vertinimo kriterijus: ar lengva skaityti – ar sudomina ir įtraukia siužetas, ar naudinga/nauja informacija; ar kaityčiau dar kartą – na, kad ir po 10 metų; ar verta pirkti – dažniausiai galioja su ankstesniu punktu, nes namuose nelaikau tų, kurių nenorėčiau dar kartą paskaityti pati ar duoti draugui. Tad trumpai apie kiekvieną.

Annie Boller „Mano vaikas pradeda lankyti darželį“

Paėmus į rankas, sudomino knygos turinys: tėvų vaidmuo adaptacijos procese, vaiko pasitikėjimo auklėtoja kūrimas, kaip turėtų atrodyti pirmosios dienos ir savaitės darželyje, laikyti ir paleisti, praktiniai patarimai ir kt. Čiupau su entuziazmu ir...nusivyliau. Rašo apie trimetukus Vokietijos darželiuose. O čia – Lietuva, čia mažiausieji lopšelį pradeda lankyti dvejų, o ir sistema visai kitaip veikia... Yra gerų minčių ir patarimų, tačiau praktiškai įsitikinau, kad jie Lietuvos valstybiniuose darželiuose neįgyvendinami.

Kaip skaitosi – lengvai.

Ar skaityčiau dar kartą – ne.

Ar verta pirkti – ne (nebent ikimokyklinio ugdymo specialistams, norintiems susipažinti su kitų šalių praktika).

George R. R. Martin „Ledo ir ugnies giesmė. Karalių kova“ (antroji „Sostų žaidimo“ knyga)

George R. R. Martin „Ledo ir ugnies giesmė. Kardų audra“ (trečioji knyga)

Esu serialo „Game of thrones“ gerbėja, su nekantrumu laukiu naujojo sezono. Pirmąją knygą „Sostų žaidimas“ tiesiog surijau. O vieną po kitos – ir kitas dvi. Skaityti tikrai netrukdo tai, kad jau mačiau serialą, nes knygų ir serialo įvykiai papildo vienas kitą. Knygose siužetas atskleidžiamas net kelių veikėjų akimis: Arijos Stark, Tiriono Lanisterio, Džono Snow, Ketlinos Stark, Teono Greidžojaus, Daneiris Targarien ir kt. Siužetas taip įtraukia, kad norisi paskaityti dar skyrių, dar vieną, dar kitą skyriuką... Ir žiūrėk, jau po vidurnakčio... Tad laukiu serialo naujojo sezono, kaupiuosi kitai knygai, nes išties įdomu: kai kurių knygose aprašytų įvykių (ir paaiškinimų) dar nebuvo seriale, o seriale jau parodyta tai, kas neaprašyta knygose.

Kaip skaitosi – lengvai.

Ar skaityčiau dar kartą – TAIP.

Ar verta pirkti – taip (nors aš pasiskolinau:).

Gi de Mopasanas „Vieno gyvenimo istorija“

Pasakojimas apie vienos moters gyvenimą: kaip jauna mergina, užauginta vienuolyne ir dabar iš jo išėjusi, svajoja apie svaiginančią meilę, susipažįsta su žaviu jaunuoliu, už jo išteka ir susiduria su „nesvaiginančia“ realybe – šykščiu ir neištikimu sutuoktiniu, išlepintu sūnumi, negimusio kūdikio netektimi, ankstyva našlyste, o jau vėliau – iš namų išėjusio sūnaus nedėkingumu ir nesaikingumu. Beveik meilės romanas su vilties teikiančia pabaiga. Moterims. :)

Kaip skaitosi – lengvai.

Ar skaityčiau dar kartą – ne.

Ar verta pirkti – ne (aš asmeniškai šią knygą užtikau knygų mainų bibliotekėlėje, iniciatyva http://dalinkisknyga.lt/).

Aušra Kurienė „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“

Autorė trumpai supažindina su įvairiais vaikų raidos etapais: nuo kūdikio laukimo ir kūdikystės iki paauglystės. Pagal turinį, būtų tokie skyriai: kūdikio laukimas; pakankamai gera mama; tėvo vaidmuo; siaubingi tretieji (čia buvo man aktuali tema, todėl ir susidomėjau šia knyga); ikimokyklinukų raidos bruožai; pasirengimas mokyklai; paauglystė; suaugusiųjų vertybių ir stereotipų įtaka vaikams; santykių kūrimo bruožai; iššūkiai vienišiems tėvams; vaiko palaikymo komanda. Gal dėl knygos temų platumo, man pasirodė, kad „nuplaukta paviršiumi“. Jei nors kiek domitės vaikų raida, jų auklėjimu ir pan. temomis, tikėtina, kad nieko naujo nerasite, tiesiog pasikartosite jau sukauptas žinias. Tiesa, tas irgi nėra blogai, aš asmeniškai pasitikrinau, kad darau daugmaž taip, kaip pataria autorė, gal radau ir vieną kitą naują patarimą.

Kaip skaitosi – lengvai.

Ar skaityčiau dar kartą – ne.

Ar verta pirkti – ir taip, ir ne (nusipirkau, perskaičiau, pardaviau; perskaitytas knygas perku ir parduodu svetainėje www.sena.lt).

Vaida Kurpienė, Martynas Praškevičius, Aistė Šeibokaitė „Balansas. Skanus maistas ir sveikos gyvensenos idėjos aktyviems žmonėms“

Knygos autoriai – sveikos mitybos specialistė, restorano šefas, sportininkė mėgėja bei tinklaraščio autorė. Kai ūgtelėjo mano atžala (bet dar nebuvau įsiliejus į darbo rinką) pradėjau po truputį mėgėjiškai sportuoti, o kad pasiekčiau bent kokių nors rezultatų, tapo aktualūs ir mitybos klausimai. Šioje knygoje radau nemažai atsakymų ir patiekalų pavyzdžių. Autoriai supažindina su pagrindiniais mitybos principais, dienos valgių (pusryčių, pietų, vakarienės) svarba, kaip susigyventi su sveikais užkandžiais, skysčiais ir saldumynais, rašo apie sportuojančiųjų dietą ir maistingąsias medžiagas, pateikia patiekalų receptų. Radau naudingų patarimų, man priimtinų patiekalų (nors kai kurie gan įmantrūs...), atsirinkau, kas man lengvai įgyvendinama, ir to laikausi.

Kaip skaitosi – lengvai.

Ar skaityčiau dar kartą – taip.

Ar verta pirkti – taip (naudinga pasikartoti patarimus ir išbandyti naujus patiekalus).

Vieno kilimėlio istorija

Kas kelerius metus spintose darau reviziją – per tiek laiko jose prisikaupia visokių jau nunešiotų arba nenešiotų drabužių. Besitvarkydama sugrupuoju: 1) dar dėvėsiu (keliauja atgal į spinta), 2) sudėvėti ir 3) geri, bet „nu nelimpa prie širdies“. Ir tada didžioji dilema – ką daryti su pastaraisiais. Gerus dar galima kam nors padalinti ar kokiai labdarai atiduot. Sudėvėtus galima pašluostėms panaudot, bet tokių skudurų aš asmeniškai nemėgstu. Tad po paskutiniosios revizijos sukau galvą, kaip čia juos kitaip panaudojus. Laiku ir vietoj internete užmačiau instrukciją, kaip pasigaminti kilimą iš skiaučių (ang. rag rug).

Pamenu, panašus buvo ir mano vaikystės namuose. Mama tokį buvo nunėrusi iš medžiaginių atraižų. Kadangi aš neturėjau storo vąšelio, ėmiausi kitokio būdo – susiūto iš kasyčių. Prisipažinsiu, kol gavau galutinį rezultatą, užtrukau ilgokai. Ir labiausiai patiko pirmasis etapas – drabužių karpymas juostelėmis. :) Tad skaitykite toliau, jei susidomėjote, kaip tokį pasigaminti.

 

 Tokiam kilimėliui reikės

·         trikotažinių marškinėlių (geriausia vyriškų; tinka ir medvilnė, tačiau trikotažinės juostelės geriau susisuka; aš sunaudojau 3 vyriškus ir 2 moteriškus marškinėlius, 1 vyriškas ir 1 moteriškas treningines kelnes),

·         žirklių, siūlų,

·         kantrybės ir laiko.

Pirmiausia marškinėlius sukarpiau juostelėmis (maždaug 3 pirštų pločio). Galima pasinaudoti įvairiomis gudrybėmis, kaip pasilengvinti sau darbą, tereikia truputį pasidomėti internete (įvairiuose tinklaraščiuose ir youtube). Vienas iš jų – kirpti skersai ir ne iki galo; nuotraukose gal nelabai aišku, užtat šita tetulytė paaiškins suprantamiau https://www.youtube.com/watch?v=8P8WQxRN-To. 

 

Tada juosteles pyniau į kasas. Kiekvienos spalvos juosteles susisukau į kamuoliukus, o kad pinant jie nešokinėtų iš rankų ir nesiristų į pakampes, sukišau į kojines. Aš  galutinį kilimėlį siuvau, kai jau turėjau supynusi visas juosteles. Galima pradėti siūti nelaukiant, kol bus supintos visos kasos.

Galiausiai – susiuvau. Prisižiūrėjus internete patarimų, iš pradžių bandžiau siūti iš abiejų pusių – iš gerosios ir blogosios. Kadangi tokio darbo įgūdžių turėjau nedaug, nekoks vaizdas gavosi... Tai nusprendžiau, kad siūsiu iš išvirkščiosios, o paskui, jei reikės, ir iš gerosios. Tai taip ir liko susiūtas tik iš vienos pusės. :) 

Kelios pastabos po visų darbų: geriau naudoti trikotažinio audinio juosteles – jos geriau susisuka, lengviau pinti; iš tokių supintų juostų pagamintas kilimėlis yra spalvingas ir žaismingas; kitą kartą galbūt daryčiau kvadratinį (kaip čia http://www.sewcanshe.com/blog/2014/2/20/show-off-saturday-my-big-braided-rug-total-stash-buster).

Kiek skaičiau ir žiūrėjau video, galima siūti siuvimo mašina https://www.youtube.com/watch?v=Vdi1gznv0RA. Dar yra vienas variantas išvis be siuvimo – iš karto pinti keturiomis juostelėmis. Daugiau apie tai papasakos šita teta https://www.youtube.com/watch?v=XGjSLhal0Uc. Supintas juostas galima prisiūti prie seno vonios rankšluosčio, filmukas čia https://www.youtube.com/watch?v=XuITyZ5mUBM .

Susidomėjusiems, dar keli trumpi filmukai:

https://www.youtube.com/watch?v=N_Uz4H47-wc

https://www.youtube.com/watch?v=me6h14B1eWk (iš rankšluosčių)

Tad  jei norite prasmingai panaudoti nenešiojamus drabužius, pasidairykit internete. Yra ir kitokių metodų, galima naudoti įvairius audinius: rankšluosčius, paklodes ir kt. Tam tereikia skirti truputį laiko pasiskaitymams ir jau galutiniam darbui.

Apie moteris ir vertybes

Šitas tekstas „radosi“ kaip atsakas paskelbtam čia http://seimairnamai.eu/moteru-su-iskreiptomis-vertybemis-karta/. Prisipažinsiu, kad prieš metus jį skaičiau ir idėjoms pritariau, bet... Bet vaikai auga ir matau, kaip kinta jų poreikiai (na gerai, turiu tik vieną, bet išvados apibendrintos:).

Vaikščiodama su savo dvimetuke supratau, kad mama vaikui pati reikalingiausia iki tol, kol šis sėdi vežime. O paskui mamai baigiasi kantrybė ir idėjos, kaip kiekvieną dieną padaryti įdomią. O jei rimtai, tai pasikeičia vaiko poreikiai – matau, kaip mano dukrelei reikia kitų vaikų, lakstynių-gaudynių, žaidimo kamuoliu ir skanėstų kaulinimo. Ir supratau, kad darželis reikalingas ne tik mamoms, kad šios atsipūstų ar keliautų į darbus, bet ir vaikams, kad jie patirtų naujų įspūdžių, susirastų draugų, pažaistų su kitais žaislais. Juk dabar ne sovietmetis ir galim rinktis darželius bei ugdymo metodikas. O mamos tuo tarpu lai dirba mėgstamus darbus. Tada jos bus pasitikinčios savimi, įdomios savo vyrams ir vaikams. Yra toks posakis: happy wife – happy life. Galim perfrazuot: laiminga mama – laimingi namai. Ir aš tikiu, kad vyras mane išsirinko ne todėl, kad moku lyginti marškinius ir gaminti valgį. Jis ir pats tai moka. O blynų pusryčiams galima iškepti savaitgaliais, paskui su šeimyna keliauti piknikauti ar pas senelius, o vakare pasižiūrėti visiems įdomų filmuką (ar kitokią programą susigalvoti – pagal poreikius).

Taigi aš jau laukiu, kada mano viesuliukas iškeliaus į darželį, o aš galėsiu imtis man įdomios veiklos. Ir taip, aš lyginu vyrui marškinius ir gaminu šeimai valgyti. Ir dabar einu ieškoti čirvinių blynų recepto, nes rytoj – šeštadienis. :)